valstybėse gyvenantiems išeiviams

"Seimas pirmadienį pritarė Pilietybės įstatymo naujai redakcijai, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galės turėti du pasus.

Už šį įstatymą pirmadienį balsavo 78, prieš - 4, susilaikė 9 parlamentarai.

Naujasis pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus.

Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai „salelėse" kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Antradienį svarstant daug prieštaravimų sukėlusi įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.

„Apginti tik NATO, o iš esmės JAV lietuvių interesai", - kalbėjo opozicinės Darbo partijos frakcijos narė Ramunė Visockytė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas savo ruožtu ramino, kad ilgainiui ir ši „paliktųjų už borto" valstybių problema bus išspręsta, vildamasis, kad, pavyzdžiui, Ukraina netrukus taps NATO nare.

„Nesame tokia didelė valstybė ar skaitlinga tauta, kad lengva ranka nubrauktume žmones, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyko į užsienį. Jie anksčiau ar vėliau sugrįš, o įstatymas reikš, kad jiems sugrįžti durys lieka atviros", - palaikydamas įstatymą Seime kalbėjo liberalsąjūdietis Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.

Įstatyymui nepritaręs konservatorius Saulius Pečeliūnas tvirtino, jog dviguba pilietybė turi būti numatyta tik užsienyje gimstantiems Lietuvos piliečių vaikams.

„Kodėl leidžiame tiems, kurie naudos sumetimais išvyko ir išsižadėjo Lietuvos pilietybės, ją išsaugoti? - klausė Seimo narys. - Pilietybė yra teisės ir pareigos, atsakomybė ir prievolės. Mes suteikiame privilegijas, bet teisių ir pareigų šie piliečiai neprisiima".

Kai kurie įstatymui nepritarę parlamentarai užsiminė apie ketinimus kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Naujasis Pilietybės įstatymas taip pat įteisina, kad asmenims, pateikusiems prašymus dėl Lietuvos pilietybės iki 2006 metų lapkričio 16 dienos, Lietuvos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatas, galiojusias iki Konstitucinio Teismo nutarimo.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvos teritorijoje pastaruosius 10 metų, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, išlaikė Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Is http://www.lrytas.lt/-12148205691213913904-p1-Lietuvos-diena-Seimas-palaimino-dvigubą-pilietybę-ES-ar-NATO-valstybėse-gyvenantiems-išeiviams.htm