|
Perskatykite, koks siaubas laukia LIetuvos pensininku. Straipsnis is Lietuvos ziniu 2006-07-03.
Užtarnauta pensija - skurdas iki gyvos galvos
Aldona Svirbutaviciute
Ðiandien Lietuvoje itin skaudi turto ir skurdo sankirta. Ties baugia skurdo riba regime kone trecdali šalies gyventoju. Pagal statistika dabar valstybinio socialinio draudimo pensiju išmokama per 1 mln. 60 tukst. Iš ju senatves bei invalidumo gauna 804 tukst. skursti pasmerktu žmoniu. Dar didesnis socialinis sprogimas gali ištikti po keleriu metu, kai pensijos amžiaus sulauks karta, gaunanti atlyginimu minimumus ar algas vokeliuose.
Beveik dvylika metu senatves pensijos skiriamos ir mokamos remiantis 1994 _meta_is priimtu Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymu. Pensijos dydis skaiciuojamas pagal formule, skaidant darbo staža ir draudžiamu pajamu koeficienta i dvi dalis - iki 1993 metu gruodžio ir nuo 1994 metu sausio. O ka reiškia formules pradžioje irašytas keistas skaicius - 0,005? "Toks buvo specialistu parinktas koeficientas", - paaiškino "Sodros" specialiste. Tai, kad šis skaiciukas elgetiškais skatikais pavercia žmogaus užtarnauta pensija, niekam ne motais. Tokia skaiciuote paranki valdžiai, kuri kaskart prieš rinkimus garsiai praneša apie pensiju padidinimo miraža.
Kodel miražas, daug aiškinti nereikia.
Kaip žinome, nuo šiu metu liepos 1 d. pensijos Lietuvoje dideja 60 litu. Taciau brangsta dujos, šilumos energija, dideja komunaliniai mokesciai. Apie paslepta pragyvenimo lygio nuosmuki iš viso nekalbama. O kas laukia musu pensiju sistemos artimoje ateityje? Busimos krizes požymiai ryškeja jau šiandien.
Pensininku bus mažiau
Ðiuo metu senatves ir invalidumo pensiju išmokama 804 tukst. žmoniu. Ðalia ju dar deretu irašyti ir tuos, kuriems mokama išankstine senatves bei ištarnauto laiko pensijos. Kas tie potencialus pensiju gavejai? Kokio dydžio pensijas jie kiekviena menesi isideda i savo pinigines?
Senatves pensijas iki 60 metu gauna vos 2,1 proc. gyventoju. Gausiausia pensininku kolonija - nuo 60 iki 75 metu. Pagal šia amžiaus grupe pensijas gauna 66,6 proc. žmoniu. Mažiausia amžiaus grupe - devyniasdešimtmeciai. Teturime vos 1,8 proc. ilgaamžiu senoliu. Atitinkamos ir pensijos. Daugiau nei 600 litu mokama vos 4,2 proc. pensininku. Nuo 500 iki 600 litu gauna 8,4 proc., nuo 400 iki 500 litu - 20,8 proc. Pensijas nuo 290 iki 410 litu gauna 58,4 proc. pensininku, priverstu vos ne vos egzistuoti. Beje, pagal amžiu jie dar patys guviausi. Jiems - nuo 60 iki 75 metu. Tokio amžiaus sulauke užsienieciai pradeda gyventi sau, keliauja po pasauli, lepinasi kurortuose. O Lietuvoje pensininku luomas pasmerktas skursti.
Beje, pastebima tendencija - pensininku bus vis mažiau. Pagal paskutinio gyventoju surašymo duomenis 1945-1949 m. gimusiu asmenu tera 254 253, 1950-1955 m. - 207 628, 1955-1959 m. - 181 105. Tad pensininku gretos po keleriu ar dešimties metu sparciai mažes. Taciau butent tu, kuriems šiandien penkiasdešimt ar kiek daugiau, laukia liudna perspektyva.
Niurios prognozes
2009 _meta_is i užtarnauta poilsi išeis 54 483 gyventojai, kuriems tais _meta_is sukaks 60 (moterims) ir 62,5 (vyrams) metu. Daugelis ju, gave minimalia menesio alga, gali tiketis vidutines senatves pensijos. Ji šiek tiek keitesi per keleta metu. 2000-aisiais vidutine socialinio draudimo pensija, turint butinaji staža, buvo 318 litu, 2002 m. - 328 litai, 2003 m. - 346 litai, 2004 m. - 378 litai, 2005 m. gegužes 1 d. - 454 litai. Butent tokiomis išmokomis ir remiama diduma pensininku. Tiesa, jeigu dabar penkiasdešimtmetis darbuotojas gauna tik minimalia menesio alga (nuo š. m. liepos 1 d. - 600 litu), jis negali tiketis gauti vidutinio dydžio pensija. Ji bus mažesne. Ižuliausia akibrokšta, kilus "vokeliu" skandalui, išgirdome iš buvusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, išdrisusio aiškinti, kad niekas neverte imti tokiu atlyginimu, kaip ir niekas netrukde nuo tokiu iš dangaus krintanciu pinigu moketi savanoriško draudimo mokesciu.
Dažnas teoretikas pamasto, kad, pavyzdžiui, kurybiniai darbuotojai irgi galetu moketi "Sodrai" savanoriškai, nuo gauto autorinio honoraro. Ar ta, sakykim, kas menesi sumokama papildoma 300 litu suma pakeistu jo busimos pensijos dydi? Labai neženkliai, pensija padidetu gal tik 10 litu. Taciau toks darbuotojas kiekviena menesi butu priverstas skursti. Juk tuos 300 litu jis skiria susimoketi komunalinius mokescius, už ryšiu paslaugas, kabeline televizija. Neišsprendžiama dilema, kaip geriau: jau šiandien ibristi i skurdo liuna ar palaukti tos skurdžios pensijos.
Mokytojos skaiciuote
Susedome su 57 metu kaimo pradiniu klasiu mokytoja Vilma iš Ukmerges rajono. Ji, gimusi 1949 _meta_is, pensinio amžiaus sulauks 2009-aisiais. Darbo stažas bus 40 metu, pedagoginio darbo - 26. Užsirašeme pensiju skaiciuotes formule ir skaiciavome, kaip ji bus aprupinta senatveje. Atsakymas - 411 litu. Mokytoja Vilma tik palingavo galva - nežinia, kaip reikes išgyventi. Santaupu nepavyko sukaupti. Vienintelis užgyventas turtas - dvieju kambariu butas Ukmerges centre. Dabar ji išlaikyti, t.y. sumoketi komunalinius mokescius, mokytoja skiria 400 litu. Likusios atlyginimo dalies pakanka kukliai gyventi nuo algos iki algos. Vasaros atostoginius taupo, jau daug metu nevažiuoja ilsetis i Palanga ar Druskininkus. Per brangu. Važiuoja grebti šieno i teviške, kur jos laukia senutele mama. Ðiemet atostogauti eis tik po liepos 1 dienos, kaip dauguma mokytoju. Mat suskaiciavo, kad del sumažinto pajamu mokescio gales i pinigine isideti papildomus 120 litu. "Tai reiškia, kad galesiu pasigydyti du dantis, kuriems verkiant reikia remonto", - visai be humoro gaideles prisipažino Vilma, besistengianti negalvoti apie ateiti, kai išeis i užtarnauta poilsi.
Tiesa, viena manevra ji suplanavo - parduos buta ir pirks vieno kambario. Bet jeigu komunaliniai mokesciai ir toliau dides, kažin ar pakaks vargetos pensijos išlaikyti net ir mažesni buta.
Kovo 11-osios Nepriklausomybes Akto signataras Romualdas Ozolas savo istorinese ižvalgose dar 2003-iaisiais minejo, kad "pensijas sudegino Nepriklausomybe, ir tai yra baisiausia skriauda, už kuria dabar mokame pasitikejimo nepriklausomos valstybes vertes deficitu". Tos dabar ir ateityje mokamos pensijos iš tiesu yra liekanos nuo biudžeto. Signataras isitikines, kad pensijos turi buti mokamos pagal realu pragyvenimo lygi, bent jau kad užtektu bustui, drabužiams ir valgiui.
Skriaudos šviesuoliams
Ukmerges Vlado Ðlaito viešosios bibliotekos direktore Rasa Griškeviciene pasidžiauge, kad šiemet pagaliau 20 proc. padidinti biblioteku darbuotoju atlyginimai - vieni varganiausiu šalyje. Dabar už darba vienu etatu mokama 700 litu, vos 100 daugiau nei atlyginimo minimumas. Buvo 650. Direktore sake, kad bibliotekos specialistai - vyresnio amžiaus žmones, labai mylintys savo darba romantikai. Jaunesnieji, kiek padirbeje, skuba keisti specialybe. Žinoma, ir del menku atlyginimu. Bibliotekininku pensijos, kaip ir kitu kulturos darbuotoju, pavyzdžiui, muziejininku, mažos ir skurdžios. Pasak direktores, dirbantys entuziastai neverkšlena net ir gaudami puse atlyginimo. Kaimu filialuose - o ju Ukmergeje išliko 31 - moterys triusia puse etato, net ir už 350 litu.
Ðtai Margarita Rokiene, Vlado Ðlaito viešosios bibliotekos vyriausioji metodininke, knygu pasauliui atidave per 40 metu. Jai dabar 62 _meta_i, pensija buvo apskaiciuota prieš 5 metus. "Mane ištiko šokas, kai pasake, kad mano pensija - vos 270 litu. Netilpo i galva mintys, kaip reiketu gyventi nedirbant. Likau dirbti, ir dabar dar dirbu. Iš pradžiu man mokejo tik bazine pensija - 138 litus, veliau pradejo moketi visa. Dabar mano pensija jau didesne, gaunu 411 litu. Prideta ir našles pensija, regis, 35 litai", - pasakojo moteris. Tad jei ne našles pensijos dalis, ji gautu 376 litus. Ar pragyventu tiek gaudama, klausti net nereikia.
Pajamu žirkles
Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedejas Romas Lazutka konstatavo, kad šiandien už minimalu atlyginima, nuo kurio mokamos imokos "Sodrai", dirbantys asmenys praranda galimybe gauti didesne pensija. "Ðia problema reiketu spresti. Koks skirtumas, kokia forma - atlyginimo ar honoraro - žmones gauna atlyginima. Kam reikalinga pensiju sistema? Kad žmogui, kai jis negauna uždirbamu pajamu ir nepajegus dirbti del amžiaus ar sveikatos, socialinis draudimas kompensuotu prarasta atlyginima. Tas kompensavimas turetu buti adekvatus, kad žmogus sulaukes senatves galetu gyventi panašiai kaip ir dirbdamas. Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, individualios veiklos ar verslo liudijimus, turetu buti traktuojami kaip ir kiti Lietuvos pilieciai", - paaiškino Lazutka.
Taciau šiu kategoriju darbuotojai aiškina, kad ju atlyginimai maži, ir jei tektu imokas moketi "Sodrai" dar ir nuo honoraru ar kitokiu pajamu, jie šiandien neišgyventu.
Pasak Lazutkos, tektu aiškintis, ka laikome didelemis ir mažomis pajamomis. "Deretu kelti klausima, kodel gerai mokamos laidos vedejas, kuris gauna penkis ar keturis tukstancius litu honoraro, nemoka "Sodrai"? Tai tera noras išvengti mokesciu, nes apie ateiti negalvojama. Kai bus apskaiciuojama pensija, kils nuostaba, kodel tiek mažai. Bus pamiršta, kad dirbdamas gaudavo daug. Aišku, yra žmoniu, kurie šalia tos algos mažai ka tegauna. Girdejome argumentu, kad honoraras yra vienkartinis uždarbis. Kartais - taip. Sakykim, menininkas kuria skulptura kokius 3 metus ir tik po to gauna užmokesti. Taciau šios pajamos testines. Juk galima skaiciuoti metines pajamas. Tie, kurie pagal individualios veiklos liudijimus savo pajamas deklaruoja mokesciu inspekcijai ir jei ju pajamos viršija 12 minimaliu menesio algu, jie moka ir "Sodrai". Kodel taip nesielgti gaunant honorarus? Pateisinimu nera. Laikyciau tai išsikovota teise nemoketi imoku, ir tiek. Manau, kad tuo suinteresuoti tie, kurie uždirba itin didelius honorarus", - komentavo socialiniu mokslu daktaras.
Jo manymu, itin dideles pajamas šiandien gaunantys žmones iš viso galetu buti atleidžiami nuo "Sodros" mokesciu. "Jie turi pakankamai lešu viskam - ne tik prabangiam gyvenimui, bet ir sveikatai, o juolab senatvei. Ðiandieninis milijonierius ir senatveje neliks be nieko", - sake Lazutka. Taciau dabar svarbu spresti socialiai neapsaugotu žmoniu problemas, kuriu laukia skurdi senatve. Mokslu daktaras patikino, kad šiandien Lietuvoje net 17 proc. žmoniu dirba už minimalia alga. Kokios bus ju pensijos?
"Turetume kalbeti apie realia minimalia pensija, kurios pakaktu susimoketi komunalinius mokescius, pavalgyti ir apsirengti. Tokia pensija butu prasminga", - akcentavo Lazutka.
|
