kalbos nemokejimui galiu pasakyti visai nebloga pavyzdi. Pries 5 metus i USA isvaziavo mano drauge. Tada jei buvo 16, jos mamai >40 (dviese). Kalbos nemokejo abi. Drauge galbut mokejo pasakyti tokias frazes kaip "I love you" ir "it_s a good book". Jos mamai buvo ziauriai sunku, po poros menesiu atsigule i ligonine - paslijo nervai. Mano drauge turejo mesti mokykla ir eiti dirbti, nes reikejo ir pavalgyti ir mamai uz gydyma sumoketi. Na, ir kai prispaude tai mano draugei gyvenimas uodega, tai sukos kaip ismane. Staigiai ir kalba ismoko ir darba susirado ir mama is ligonines istrauke. Mokykla baige po metu pertraukos. Mama isejus is ligonines sustiprejo ir kabinos i gyvenima. Ka gi, praejus 5 _meta_ms amerikoje, po gausybes negandu - drauges mama pagaliau kalba angliskai ir sulaukusi 46 metu galvoja kad dar reiktu eiti mokytis. Mano drauge mokosi koledze - busima gydytoja. Abi gyvena gerai. Taip, kad tik tuomet kai tikrai gyvenimas i SH imurkdo - pradedi plaukti arba kitas grazus pasakymas: pradedi kilti i virsu tada, kai atsispiri nuo pacio dugno. Stiprybes visiems.