.Letais žingsniais vergai eina vienas paskui kita, ir kiekvienas neša nušlifuota akmeni. Keturias ju voras, kuriu kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžiu ligi tor vietos, kur prasidejo tvirtoves ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergu - vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einanciu vergu ant trylikos metru aukšcio kalno, sukrauto iš nušlifuotu akmenu, ant pacios to kalno viršunes sedi Kratijus - vienas iš vyriausiuju žyniu; štai jau keturis menesius jis tyledamas stebi vergu darba. Niekas jo demesio neatitraukia, niekas ne žvilgsniu nedrista išblaškyti jo minciu. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su sostu ant viršunes - tai neatskiriama gamtovaizdžio dalis. Ir i žmogu, kuris tai nejudedamas sedi soste, tai vaikštineja po aikštele ant kalno viršunes, jau niekas nekreipia demesio. Kratijus yra užsibrežes tiksla pertvarkyti valstybe, tukstanciui metu sustiprinti žyniu valdžia taip, kad ju klausytu visi Žemes žmones, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybes valdovus, žyniu vergais.
<.> Kratijus sukviete i stebejimo aikštele penkis kitus žynius ir faraona. Jiems susirinkus, Kratijus pradejo savo kalba: -Tai, ka jus dabar išgirsite, neturi buti niekur užrašyta nei žodžiais persakyta. Ap_link_ mus nera sienu ir mano žodžiu nieks neišgirs, tik jus. Aš sugalvojau buda, kaip visus Žemeje gyvenancius žmones paversti musu faraono vergais. To padaryti neistengtu nei didžiuliai kareiviu pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienu, ir jus pamatysite, kaip prades keistis pasaulis. Žiurekite: ten, žemai, ilgos voros sukaustytu grandinemis vergu neša po viena akmeni. Juos saugo daugybe kareiviu. Kuo daugiau vergu, tuo geriau valstybei - mes visada laikemes tokio pobudžio. Taciau kuo daugiau vergu, tto didesne ju maišto gresme. Taigi stipriname sargyba.Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negales dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vis tiek vangus ir _link_e maištauti. Žiurekite, kaip letai jie sliukina, o aptinge sargybiniai neragina ju rimbais, necaižo net sveiku ir stipriu vergu. O nuo šiol jie judes kur kas sparciau. Jiems nereikes sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia toki faraono isakyma: "Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisve. Už kiekviena akmeni, atgabenta i statoma miesta, laisvas žmogus gaus viena piniga. Pinigus galima išmainyt i valgi, drabužius, busta, i rumus mieste ir i pati miesta. Vergai, nuo šiol jus - laisvi žmones". Kai žyniai suvoke, kas Kratijaus pasakyta, vienas ju, pats senhausias, tare: -Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkres Žemeje daugybe tautu. -Taip, aš demonas Kratijus ir tai, ka sugalvojau, tegu ateities žmones vadina demokratija.

Saulei leidžiantis isakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo, ir dauguma nemiegojo visa nakti, - maste apie nauja laiminga gyvenima. Kita ryta žyniai ir faraonas vel susirinko dirbtinio kalno aikšteleje. Vaizdas, atsiveres jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantir. Tukstanciai žmoniu, buvusiu vergu, vienas per kita neše tuos pacius akmenis kaip ir anksciau. Žmones, isitikine, kad jie laisvi - juk jiems buvo nuimtos grandines - geide gauti kiek galima daugiau pinigu, kad galetu sukurti sau laiminga gyvenima. Jie netrukus išsirinks sau viršininkus, teisejus. Tegu renka: juk manosi esa laisvi, o esme juk nepasikeite: kaip ir ankšciau jie tempia akmenis. :lol: :lol: :lol: :lol: 8)