|
Gyvenimo prasme- gyventi ir dalintis Kristaus mokymu ir meile.
Siaip kiekvienas zmogus iesko, ar jis tiki, ar netiki, ar butu krikscionis, ar ateistas, ar jensenistas ar dar kas nors. Tik krikscionis zino kur eina, o laisvamanis savo gyvenima grindzia Dievo neigimu kiekviename zingsnyje.
Ateistui rupi aiskinti, kad monoteistinis tikejimas yra zmoniu isgalvotas dalykas, taciau is tiesu taip pat yra tikintys, tik ju tikejimas yra tai, kad tikejimas i visagali Dieva yra netikras, o Dieva neigiancios realybes buvimas- teisingas tikejimas.
Netikejimas labai stengiasi irodyti, kad tikejimas Dievu rodo zmogaus logikos nebuvima arba ta logika paremta pasakomis, taciau tada tuo paciu netikintis sako, kad teisinga logika gali buti tik tokia, kuri nepripazista Dievo egzistavimo. Jei netikintis pripazintu, kad tikintis teistine pasauleziura naudojasi tikra logika, o ne pasakomis, tai pripazintu bent is dalies, kad tikejimas, kuri teigia krikscionis yra teisingas; jei netikintis sako, kad tikincio logika neteisinga teigdama Dievo buvima, tuo paciu teigia, kad jo paties, netikincio, tikejimas yra teisingas, nes Dievo buvimo neigimas paremtas teisinga logika, kuri ir gali buti teisinga, anot netikincio, tik tada kai paneigia Dievo buvima. Krikscionis, is kitos puses, teigia, kad logika yra dalis zmogaus egzistencijos, kuris sukrta Dievo, nepriklausomai, ar zmogus pripazista Dieva ar ne.
Ateizmas teigia, kad pasaulis atsirado atsitiktinai, taciau ir pats yra pasimetes savo teorijose. Stengiasi pabrezti, kad krikscionybe teigdama Dieva kaip pasaulio Kureja, naudojasi ne faktais, o pasakomsi, neteisinga logika ir zmogaus tamsumu, baime. Taciau neigdamas krikscioniska tikejimo supratima, ateizmas automatiskai susikuria tikejimo sistema. Ateizmas juk tiki, kad pasaulis susikute atsitinktinai, per evoliucija. Ateistas pats negali paneigti, kad netiki ateizmo skelbiamomis idejomis, nes paneigtu pats save; jei patvirtina, kad tiki, tai patvirtina, kad turi tikejimo sistema. Paties ateizmo logika ivaro save i narva sakydama, kad tikejimas yra zmogaus baimes, tamsumo isgalvotas dalykas, kai tuo tarpu pats labai akylai gina savo tikejimo sistema, tai, kas jo manymu, yra teisinga ir logiska.
Nors ateizmas atkakliai teigia, kad jo bedievisko tikejimo sistema remiasi faktais ir neissigalvota logika, taciau labai daznai teigdamas tai pjauna saka, ant kurios pats sedi. Eilinis ateistas su entuziazmu pripazins, kad odiseja parase Homeras, kad daug kitu zinomu Antikos ir kitu klasikiniu kuriniu autoriai yra tie ar anie, taciau labai greitai skubes paneigti Naujojo Testamento autentiskuma, teigdami, kad tai religiniu fanatiku ismislas. Taciau neskubes pasverti faktu, kad daugybe literaturos klasikos kuriniu yra islike tik keli manuskriptai ir jei yra keturiu-sesiu ir daznai dar daug daugiau simtu metu senumo. Palyginus, kai Naujojo Testamento manuskriptu iki siol yra virs 5 tukstanciu ir kai kurie islike nuo 150-200 AD. Ziurint istoriskai, Evangelijos istorija yra labai patikimas faktas su tokiu daugybe saltiniu ir su daug patvirtintu bibliniu istoriniu vietu ir asmenu. Ateizmas cia ir daugelyje savo tikejimos sistemu vietu vadovaujasi ne faktais, o paciu tikejimu, kad Dievo buvimas yra netikras tikejimas.
Ateizmas taip pat labai nemegsta religijos kaip morales pagrindo, nes tai, anto Cestertono, ir yra vienintelis morales pagrindas; tiek, kurie nekencia religijos, nekecia religijos pagristos morales, nes tai teigia neklystama tiesa. Reliatysitinis mastymas ir reliatyvistine morale ir yra morale be pagrindo, be tiesos, grynai individualistine bedieviskos morales sistema, nes jos esme yra siekinys teigti, kad individualistine morales sistema yra teisingiausia, sistema, kuri padaro erdve mastymui, kuris teigia auksciausia ivertinima moralei, kuri yra patogi asmeniskai kiekvienam zmogui. Ateizmas tad tokia morale laiko tikriausia moralinio tikejim o sistema, o Teizmas laiko kaip nuzmogejimo pradzia.
Ateizmas neskuba pripazinti, kad evoliucijos teorija yra tokia skyleta, kad patys tarpusavyje nesutaria. Vien tariamai patikima charta, is kurios tarsi zmogus issivyste is bezdziones yra ne tik, kad labai silpna teorija, bet ir akivaizdziai pateikta melaginu irodymu, kurie seniai diskredituoti. Net ir is esmes ateistinis Discovery kanalas isleides buvo laida kurioje savo argumentus deste ir ateistai, i teistai. Net ir ateistui, kuris tariamai visada isvadas del tikejimo dalyku daro remdamasis logika ir konkreciais faktais- turetu pakrapstyti galva.
Ateistui dabarties prasme apsiriboja dabartimi, nes ateities nera, o tikinciam (ir daranciam, kad Dievas isake) i Dieva dabartis yra pilna dziaugsmingos vilties, nes ateitis issipildys amzinybeje.
|
