|
Ðiaip, iš kasdienines rutinos. Gal daugiau liudna, nei juokinga, bet anyway :)
Skambina viena iš menedžeriu, "- atvaryk i postroom_a please, pagalbos reikia".
Nusileidžiu laiptais, jau burbuliuodamas sau po nosim - paprastai "bedos" pasireiškia tuo, kad nemoka atidaryt failo ar dar kokia smulkme, tipine "user error". Tiek to.
Sedi visa patenkinta prie kompo "Va! Va! Kad jiems tuoj pat atjungtum interneta! Eilini karta pagavau darbo metu, vaikšto po visokius saitus, catuose sedi, bardakas!"
Whatever. Paprastai tokie "requestai" buna sekmingai ignoruojami - ar ten atjungti sekretuškei ICQ, ar uždrausti priejima prie interneto visam data-entriui. Nu blin, pats pradejes nuo apacios, tikrai suprantu, kad kartais darbe be interneto galima tiesiog nudvesti iš nuobodumo. O ir patys menedžeriai tikriausiai nenoretu, kad paviešinciau logus, kur jie darbo metu sedi :)
Na, šiuo atveju "atsifutbolint" jau kaip ir neina, nes ta sedi išputus akis ir laukia, kol aš prie jos "atjungsiu" interneta. Ka gi. Iki serverines topint i kita aukšta tingiu, reiškias dirbsim tinginio metodais. Prisiloginu kaip adminas, išspardau DNS_us, palieku tik pašto ir ftp servakus hostuose. Prieš normalesni useri tai greiciausiai nepadetu, bet kadangi postroom_e dirba ne programeriai ;)
Kol sedžiu prie kompo, pro šali praplaukia generaline: "Kas vyksta?"
Menedžere, visa spinduliuodama (va kokia aš šaunuole, kaip kenkejus prigriebiau!), pradeda pasakot, kaip cia vietiniai bernai sedi web saituose darbo metu, o IT_šnikas (t.y. - aš) atjungineja jiems dabar interneta ir bus pasaulyje tvarka ir ramybe. Generaline iš kart kiša nosi i monitoriu "A nu ka, parodyk, kokiuose saituose jie darbo metu sedi!".
Ka padarysi. Ištraukiu saraša. Dieve dieve, aš postroom_o bernams, itariu, alaus pastatysiu. Deže. Visas sarašas - online radio (virgin, berods) ir JobCentre saitas. Generalines reakcija - "A, nuu. Kha. Mmm." ir nueina be tolesniu žodžiu.
Aš iškenciu neišsišiepes iki ausu tik iki kabineto duru. Neprofesionalus darbuotojas, matyt.
|
