Hi for everybody living outside LT. moti
Ar daznai aplanko jus shis jausmas? Kaip greit jis praeina? Gera ten kur musu nera. Taciau. .
Pasida_link_ite mintimis ir patarimais. :aciu:

Ja.nostalgija.vietiniai Lietuviai tai vadina lomkem. Man asmeniskai pirmais _meta_is buvo didziausios lomkes.Bet kuo toliau tuo lengviau.Va jau ir ketvirti _meta_i bega, o nostalgija jau visai isgaravo.

Keista kad tiek laiko praejo nuo sio Kerniaus klausimo, ir tiek mazai atsiliepimu. Gal todel, kad lietuviai nemyli savo teviskeles? Negali buti. Gal paprasciausiai nera tos nostalgijos?Nemanau. Greiciausiai tai per daug asmeniskas klausimas, kuris priklauso nuo konkreciu ap_link_ybiu. As isvaziavau i Anglija pusei metu, tik kad uzsidirbti kelis £, o dabar jau pora metu prabego, o planai keiciasi ne Lietuvos naudai. Kai pirma karta pamaciau Londona(o tai buvo Whitechapel_io turgelio palapines, veliau East Ham), tai toks siurpas nukrete mane, kad buciau tiek pat uzmokejes kad mane atgal parveztu. Bet tai buvo pirmas ispudis, kuris kelia juoka dabar. Tikrai esu "praud of being" lietuviu, taciau yra taip, kad siuo metu daugiau galimybiu cia pasistumeti gyvenimo vingiais, o kazkada gal teks atsiprasyti ir saleles mylimos. Ka padarysi, taip jau mes sutverti, pirma rupinames savim, o paskui galvojam kas ta nostalgija. Veliau bus matyt.

As tiesa pasakius esu taip isisukus i gyvenima cia, kad jokios nostalgijos nejauciu. Gal jeigu nebutu draugu, pazistamu ir jei dirbciau koki juoda darba tai tada gal ir dazniau apie Lietuva pagalvociau. Bet dabar esu gana laiminga cia, turiu ka veikti, mokausi megiama specialybe ir ruosiuosi kol kas likti cia. Kartais tik kai susimastau ir sustoju, tada pagalvoju apie zmones kuriu nematau, o _meta_i bega.tada gal siek tiek liudna, bet visada galima nuvaziuoti ir pamatyti juos. Taigi kazkaip stengiuosi gyventi cia kur esu, o ne ten kur manes nera.

Iki.

Is biblijos:

".Savo zemej pranashu nebusi."

Kazkas siame forume yra pasakes, kad sienas sugalvojo patys zmones. Ir tai tiesa.
Tiek metu pragyvenus kolonijoje, buvo skiepyjamas "patriotizmo" jausmas. O juk jo nera. Tai sugalvojo tie , kurie valde mus is auksciau PVZ (Kuboje vykstantys dalykai). O mes siek tiek pakilkim dar auksciau, ir pamatysime tikrus savo namus - be sienu, be rasiu skirtumo, be karo, be kareiviniu, ir tt. .

Zvelkime placiau mano brangus, juk musu tevyne ir musu namai - EARTH!
Kai galvoju apie tai, tampu zymiai laimingesnis ir kur bebuciau.

Praejusiais _meta_is dirbau Afrikoje (Guinee Conakry), baisi salis. Taciau ir ten susiradau draugu (as katalikas jie musulmonai). As neishsiskyriau is ju savo odos spalva ir savo kur kas aukstesniu intelektu,(Tikrai nekeliu sau uodegos) :roll: . Anaiptol, nusileidau iki ju lygio, gyvenau tarp ju ,dirbau, valgiau, dainavau ir sokau kartu su jais. Po dvieju menesiu vienas draugas net pasikviete mane penktadienio maldai i centrine miesto Mecete (kas yra griestai draudziama kitatikiams). Galvokite ka norit. Jie tokie patys kaip ir viso pasaulio zmones, su savo keistomis tradicijomis , poziuriu, dziaugsmu, liudesiu,atradimais ir praradimais. Mes visi vienodi.
Nesutinkate? Galeciau paklausti. Kuri tauta ar rase verkia, juokiasi, meldziasi, myli, gedi, pagaliau atlieka gamtinius reikalus kitaip nei as tai darau?
Tokiu nera! Taigi.
Pasaulio zmoniu nesantaikos priezastys slypi juose paciuose.

Oj apie ka as cia, jau nusishneku. :roll: :roll: :roll:

Na jus mane supratote Brangieji.
Nors as ne brolis ir mama, vistiek, kur bebutumet, _link_iu visiems sekmes ir laimes begalines.

Jauskites kaip namie, nes jus ir esate ne Menulyje!

Su pagarba,
Jusu Kernius :r :r :r moti gele

Aciu ,Kerniau, už _link_ejimus.Labai idomus tavo pasakojimas.O del nostalgijos,manau sunkiau buvo tiems ,kurie iš Lietuvos išvyko prieš kara,nes tikrai buvo labai labai maža viltis ir tikimybe,kad dar kada pamatysi savo gimtine ir pažistamus.O dabar 2-3val ir tu jau namie.Todel manau dauguma ir nejaucia nostalgijos.Sekmes :P moti