As Lietuva palikau su biski skaudancia sirdim, nes kaip iki ausu isimylejau uzsienieti,o jisai mane :) Uztai po 4 metu draugystes, ir nuolatiniu vazinejimusi vienam pas kita, teko apsisprest-palikt tevus,broli,draugus,pazistmaus ir t,t, ar mest ji (kas man visai nebuvo priimtina, nes fainas bicas baisiai:) Tai stai,taip ir gavosi naturaliai-popierius susitvarkiau, per puse metu ismokau kalba,gavau darba,dabar nusipirkom nama ir kitais _meta_is zadam apsizenyt.Jauciuosi labai laiminga, nors kartu ir biski Lietuvos isdavike (maniskis zada kraustytis Lietuvon gyvent,kazkaip nededu vilciu ten sugrizt).