na bet kokiu atveju pinigai man nebuvo, nera, ir abejoju ar kada bus auksciau uz meile, seima sveikata. Buvo, kad neturedavau isvis ka valgyt, buvo, kad turejau pinigu daugiau nei man jaunam reikejo turet. bet vietiek manau kad uzaugint savo vaika turetu buti tarp auksciausiu prioritetu. na, bet jei sakai laikinai tai galbut, tik idomu kiek tas "laikinai"? kol vaikas uzaugs, "isigys issilavinima"kaip kad daug kas rase?.
Jurcia, o as draugelio ir neteisiu, as tik teisiu, as tik "teisiu" viena konkretu jo pasisprendima. galbut is tiesu as dar naivus, nors gyvenimisko patirties tikrai turiu nemazai, ir galbut is tam tikro laiko perpektyvos visas vaizdas pasikeis, bet siuo metu draugelio vietoje tikrai buciau pasielges kitaip.

Jo,jo darykites vaikus,po to galesite kas antra savaitgali nesioti vaikeli ant peciu,ir moketi 25% nuo savo pajamu savo buvusiai ir jos naujam draugui.

Sveiki, pas kiekviena zmogu buna skirtinga situacija, as irgi buvau palikus savo sunu, isvaziavus uzsidirbti pinigu, nemaciau sunaus pusantru metu ir patikekit viskas tikrai nera taip paprasta. Pasikeite ir santykiai ir bendravimas. Man buvo labai labai sunku kai buvau toli nuo savo sunaus, ir labai sunku kai grizus pamaciau jo akis. Vaikui yra neimanoma paaiskint, kodel mama ar tevas ji iskeite i kazka kita, kad ir i pinigus. Bet koks issiskyrimas palieka pedsaka vaiko ir tevu santykiuose, kartais, begant laikui, tie santykiai tampa puikus, kartais taip ir neberandama bendros kalbos, bet tas issiskyrimas visada palieka randus. Man neatnese laimes tie uzdirbti pinigai, tiktai priverte susimastyti apie tikrasias gyvenimo vertybes, o susigrazinti vaiko pasitikejima ir meile ateme ne vienerius metus. Dabar jis jau didesnis, gal viskas butu kitaip, gal suprastu kitaip situacija, kad reikia persiskirt del to, kad butu veliau gyventi geriau, gal.Bet issiskyrimas su savo vaikuciu yra labai labai sunkus dalykas, niekam to ne_link_iu.

. Man neatnese laimes tie uzdirbti pinigai, tiktai priverte susimastyti apie tikrasias gyvenimo vertybes, o susigrazinti vaiko pasitikejima ir meile ateme ne vienerius metus. Dabar jis jau didesnis, gal viskas butu kitaip, gal suprastu kitaip situacija, kad reikia persiskirt del to, kad butu veliau gyventi geriau, gal.Bet issiskyrimas su savo vaikuciu yra labai labai sunkus dalykas, niekam to ne_link_iu.

Isties puiku, jei pati ne tik kalbi, bet ir supranti (giliaja prasme)
Nekisu visu po vienu stiklu, bet pabendraves/bendraudamas su uzsienyje gyvenanciais, atskirai nuo savu, matau-suprantu-jauciu, kad tai tik snekos.
Bet, kad pasikeistu kazkas yra visai nesistengiama.
Vieni "pa_meta_" $ siek tiek, kiti dovanelemis, o kiti is vis tik graziais pasakojimais maitina ir panasiai. Prapuola NORAS, placiaja prasme. Prasideda naujas zaidimas, t.y. gyvenimas nuo pradziu, kur kiekvienas nori irodyti tiek sau, tiek ap_link_iniams, koks AS ESU. Daug kas uzmirstama, praeitis ima neegzistuoti.seima.vaikai.tevai.darosi ir lieka tik kaip pavadinimas kozkotai, ka lyg ir turi. Liudesys galvojant apie tai.

Mano asmenine nuomone (ir patirtis; seimoje 2 analogai), kad issikirimas jokios naudos , kokia forma ji bebutu, neatnese.
Rezultate, dabar kazkam sunku, taip kaip ir rupuzei, kazkas gyvena ne taip, kaip norejo, o kazkas kaip nesavas, bando suvokti "ir kam?kodel?delko sito visko reikejo"ir panasiai.

Ir visai ne_link_sma, o dar ne_link_smiau, kai ap_link_ui tas pacias klaidas (kitaip nepavadinciau) kartoja ir draugai/bichiuliai.

Kaip sakiau, kieno kokios vertybes ir "kiti", dar nereiskia "visi"

Sekmes

nera ko pykti, tai viena. O antra, leisk paklausti, kur isvelgei egoizma?
Ar pati vaiku turi?
Ar nemanai, kad vaikai atitolsta ne del savo kaltes, o del tevu?
Gyvas pvz pries tave, as nuo 14 - vienas. Tu manei as taip norejau?
Apie gyva pvz rasiau, vaiko mama. Jis tolo nuo jos, supranti?
Tad apie koki mano egoizma tu rasai?
Kaip tik jei buciau galvojes tik apie save, vaikas siuo metu sedetu LT gimnazijoje ir buciau ramus kaip belgas. Gyvenimo salygos mums leidzia gyventi ir leistu gyventi toliau.
Bet juk kalba ne apie salygas, kalba apie ateiti. Klausimas tik vienas :?: :!: , kas duoda teise mums nuspresti, kur ir su kuo yra geriau :!: :?: Kas gali pasakyti kur ir kam yra geriau :?: :!:
Juk taip visi verziasi (forumieciai, lankytojai ir kiti) palikti LT, kiti net uzmirsti. Juk vienaip ar kitaip ateitu ta diena, kada jis pakeltu sparnus i koledza ar universiteta. O ar nemanai, kad tai geriau daryti is geros US highschool_es US pilieciui, nei is LT lietuviui?
Daug ivairiausiu pliusu ir minusu, visko daug. Net ju sudeliojimas nepadeda apsiraminti.




Matai Draugeli patirtis kalba mano lupomis. As pati tai patyriau. Kazkada motina manydama,jog Jav padirbejus,veliau visi gyvensime siltai ir sociai ir palikus mane 9 metu ir broli isvaziavo laimes ieskot i Jav.Ir kaip tau atrodo kokie musu santykiai buvo kai jí gryzo po 6 metu?As ir siandiena nerandu bendros kalbos.Kaip rupoziokas rase,vaikams palieka randa isiskyrimas su tevais. Kai kada tevai buna egoistai vaiku atzvilgiu,ir apie materialinius turtus pagalvoja labiau nei apie savo atzalas.

Kiekvienas viska vertina pagal savo vertybiu skale - kazka idiegia tevai, kazka tu supranti pats is savo patirties, kazko pasimokai is kitu, jei tau yra duotas sugebejimas pamatyti.
Deja, kartais tenka pasielgti taip, kaip esant kitokiomis ap_link_ybemis tikrai to nedarytum.
Tu labai teisingai pastebejai, kad zmones dazniausiai pasikeicia, isvaziave i uzsieni. Gal but ir nepasikeicia, gal tik ju tam tikros charakterio savybes dar labiau isryskeja ir isplaukia i pavirsiu, kam nebuvo salygu bunant namuose. Juk reikia sutikti, kad daznai pirma karta patekus i uzsieni apsvaigsta galvele nuo spalvu, besisypsanciu zmoniu, laisves. Zmogus nejucia buna itraukiamas i ta ivykiu verpeta ir sukasi tame sukuryje, daznai pamirses, ko gi jis aplamai paliko namus.
Tiktai labai subrendusi ir stipri asmenybe gali istverti tokius isbandymus, nepasiduoti pagundoms ir nepradeti plaukti pasroviui.
Didziausia klaida kuria padaro tevai, kada pradeda galvoti, kad pinigai ir grazios dovaneles kompensuos ju nebuvima salia. Vaikas tikrai dziaugsis ta tavo blizgancia dovanele, bet tik ta akimirka ar dvi, taciau tada, kai jam reikes paguodziancio zodzio ir silto tavo apkabinimo ta dovanele mamos neatstos.
Taciau kad ir kas beatsitiktu, manau, kiekvienas samoningas tevas ar mama stengiasi kad vaikui butu suteikta kuo daugiau galimybiu pamatyti ta ziauru ir negailestinga mus supanti pasauli kuo ivaireni ir is ivairiu pusiu, kad jis pamatytu kas yra kas, o jau kai uzaugs jis tikrai atskirs kas jam norejo gera, o kas ne. Tai kiekvienas gali pamatyti pazvelges i savo vaikyste.Svarbu buti optimistais ir pozityviai mastyti.

P.S. Kodel pavadinai mane rupuze, nesu as labai bjauri, o rupuziokas yra mielas gyvunelis, turintis lakstingalos balsa :wink: