hmmmm. draugeli, skaitant Jusu tema, jauciu, kad palikote vaika svetimiems. ?
o gi palikote mamai, a ne?

Idemiau paskaicius:

.prisiminiau Mm dienorascio istrauka, kurioja jis byloja” kur ir kam yra geriau ir kas sprendzia” vat as dabar ir dabar klausiu saves, kas dave man teise nuspresti kur bus geriau mano berniukui, su kuo jam bus geriau? Ar su tuo , kuris buvo jam ir tetis ir tikras draugas, ar su zmonemis nuo kuriu atitolo, kuriuos tik zino, kuriuos myli, bet net garsiai isreiskia, kad visai ne taip, visai ne taip kaip anksciau. .

Suprantu, kad mamai.

.mazam berniukui ar mergaitei reikia ir mamos ir tecio! Bet koks pasirinkimas siuo atveju neteisingas, net jei mama-kate, tetis -suo, ar kitas pan.derinys.
Belieka guostis VISAGALIU LAIKU.

skaiciau, ispradziu atmestinai, po to dar karta atidziau. Turbut tokia lietuviu tautos bruozai, kad jei saves nekankinsi, laimes nerasi.
Vaiko gaila, labai gaila.
as nenoreciau tokio tecio.
O ar tetis nepagalvoja, kad tam maziukui berniukui nereikes Tecio (ty taves), nes ji pakeis kiti.

Vaiko gaila, labai gaila.
as nenoreciau tokio tecio.
O ar tetis nepagalvoja, kad tam maziukui berniukui nereikes Tecio (ty taves), nes ji pakeis kiti.

Matomai vistiek svecias skaitei atmestinai.
Visi puikiai zinome, prisimename save, kad vaikui reikia ne tik tecio, bet ir mamos. Gal nesutinki?
Tetis prieme sprendima (tik pats saves klause, kas dave tokia teise, nors kita vertus, dar keletas metu ir galeciau sulaukti tarkime priekaistu is vaiko, kodel taip viska "darei", kad as buciau tik su tavimi, nedavei progos is naujo pabandyti pazinti mamos.)
Vaikas mane zino kaip nulupta, as jam buvau ir mama ir tetis viename.
Mama jis jau buvo uzmirses, nors visad stengiausi, kad ji butu "salia", bet laikas VISAGALIS ir sunku kovoti su juo.
Tetis dave shansa mamai pazinti vaika is naujo, atkurti/pazadinti savyje prigesusius motiniskus instinktus. Tetis dave sansa , be abejones extrimalu vaikui, pazinti gyvenima naujoje ap_link_oje. Ji supa gera ap_link_a ir geri zmones. Jam tik truksta tecio, o man jo. Sioje vietoje mudu esame egoistai ir savanaudziai.
Zinau, kad ateis laikas, kai su vaiku busime drauge arba bent salia, nes ne uz kalnu ir jo paties savarankiskas gyvenimas. Mes visi zinome, kad tuo metu tik mums reikia musu vaiku, ju demesio ir etc. Jie tampa "suaugusiais" ir pradeda tolti.
Puikiai zinau kaip daryti ir kaip elgtis, kad tas atstumas tarp mudvieju butu kuo mazesnis, nes as ji vieninteli ir turiu. Artimu daugiau nera. Kada bus, pats LAIKAS tik zino.

Atsakant i paskutini komentara, tai sioje vietoje nieko nematau tragisko. Tuom gyvenimas nesibaigia ir zinia tik viena, jog jei du zmones buvo draugai ir labai artimi, jie tokie ir isliks.
Manes jam niekas nepakeis, o vat mama jau buvo galima pakeisti. Supranti? Santykiu skirtumas tarp zmoniu visai kitoks. Visai kitoks.

Dabar sunku, labai sunku., bet viskas bus ok, mes tuom tikime.

O juo labiau, kad as jo nepalikau amzinam US. Jei vasarai negryz, slidinesime drauge Collorade ar Michigane per kaledas.Laikas juk bega nesustodamas, netruks praeiti.

p.s. siaip braizas matytas, galejai ir nepasislepes komentarus issakyti.

Jeigu del trumpu daugtaskiu, tai cia tikrai ne as.