|
Sveiki cia visiems tiems kas bent kazka nori isgirsti apie prezidento kandidaturas( Istrauka is Delfi)
Penki pretendentai i Prezidento posta grupuoja ne tik savo komandas, bet ir buria juos palaikanciu žymiu asmenu rata. Taciau, politologu teigimu, kulturos, mokslo, sporto ir kitu sriciu šviesuliu, net Bažnycios hierarchu rekomendacijos negali padaryti lemiamos itakos prezidentinio skandalo supriešintu rinkeju apsisprendimui.
Kadencija baiges Prezidentas Valdas Adamkus, turintis didžiausia visuomeniniu remeju buri, anot jo atstovo spaudai Mariaus Lukošiuno, prie Prezidento rinkimu starto linijos stoja pasitikedamas savo moraliniu ir tarptautiniu autoritetu.
Kandidata i prezidentus remia gausus burys visuomenes veikeju, pramogu verslo žvaigždžiu - ekonomistas Gitanas Nauseda, šou žvaigžde Algis Ramanauskas-Greitai, krepšininkas Ðarunas Jasikevicius, kelios dešimtys profesoriu, rašytoju, muzikantu.
Itin populiariu tarp jaunimo laikomas Marijonas Mikutavicius irgi sakosi remias V.Adamku, nes nenori, kad rinkimu laimetu R.Paksas.
“V.Adamkus man patiko kaip Prezidentas, - sako roko žvaigžde. - Taciau netikiu, kad galeciau paveikti ant viso pasaulio užpykusio ukininko nuomone”.
Kur kas didesnes galimybes daryti itaka rinkejui mano turis kitas V.Adamkaus remejas - televizijos žvaigžde Algis Ramanauskas-Greitai. “Daugiau ar mažiau, bet savo autoritetu rinkejo nuomone galiu paveikti”, - neabejojo jis.
Remeju netruksta
Visuomenes žvaigždžiu apšviestas spinduliuoja ir buves euroderybininkas Petras Auštrevicius. Jo kandidatura remia muzikologas Donatas Katkus, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis, kardiochirurgas Jonas Vytautas Sirvydis, televizijos laidu vedeja Edita Mildažyte, aktore Vaiva Mainelyte, žurnalistas Vytaras Radzevicius, dainininkas Tomas Augulis, architektas Algirdas Kaušpedas.
“Parodydama, kad balsuosiu už P.Auštreviciu, nesiekiu jokiu politiniu tikslu”, - sake E.Mildažyte. Ji tvirtai isitikinusi, kad remdama P.Auštreviciaus kandidatura paskatins savo gerbejus balsuoti butent už ji.
“Neabejoju, kad tie žmones, kurie mane megsta, balsuos už P.Auštreviciu”, - teige “Kauno dienos” pašnekove. Per praejusius Prezidento rinkimus E.Mildažyte reme V.Adamkaus kandidatura.
Kazimiros Prunskienes palaikymo komanda kiek kuklesne. Nemažai jos remeju yra itraukti i ta pacia diena su Prezidento vyksianciu Europarlamento rinkimu sarašus, tad tie žmones politizuoti.
V._b_link__eviciutes rinkimu štabo vadove Dangute Mikutiene negalejo pasigirti žymiais veikejais, remianciais kandidate. “Ji nuolat bendrauja su žmonemis ir net neturi laiko su manimi aptarti rinkimu strategijos”, - guodesi D.Mikutiene.
Èeslovo Juršeno ap_link_oje visuomeniniai remejai, kaip ir V._b_link__eviciutes, turi partini atspalvi.
Naiviai tikisi balsu
Politologai vilnietis Vytautas Radžvilas ir kaunietis Liudas Mažylis neabejoja šou žvaigždžiu galimybemis patraukti rinkeju demesi i save. “Po skandalo valstybeje rinkejus sunku prisivilioti i susitikimus, todel pozityvia žvaigždžiu parama naudosis visi pretendentai”, - speja L.Mažylis.
“Antra vertus, kandidatai naiviai tikisi, kad meno ir sporto žvaigždes pades jiems gauti daugiau balsu, - ispeja V.Radžvilas. - Tokia galimybe imanoma tik esant stabiliam politiniam šalies gyvenimui ir partinei sistemai”.
Politologo isitikinimu, net Bažnycios hierarchu balsas šiuose rinkimuose nuskambetu lyg tyruose. “Pilieciu nusivylimas dabar yra toks didelis, kad Bažnycia butu išgirsta tik vieninteliu atveju - jei grestu realus pavojus demokratijai ir šalies nepriklausomybei”, - sako V.Radžvilas.
Bažnycia kreipsis i tauta
Politologai giria ir Kataliku Bažnycios vadovus, nesikišancius i politika. Sutapimas ar ne, bet kita antradieni Vilniuje i Vyskupu konferencija susirinks Lietuvos Kataliku Bažnycios hierarchai. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkeviciaus atstovas spaudai Darius Chmieliauskas pripažino, kad sostineje iki ketvirtadienio bus suderintas ir priimtas kreipimosi i Lietuvos tikinciuosius tekstas. Jis susijes su artejanciais pirmalaikiais Prezidento rinkimais.
Keliu dienu trukmes Vyskupu konferencijos rengiamos tik išskirtinemis progomis. Kataliku Bažnyciai save priskiria 80 proc. Lietuvos gyventoju. “Prieš kiekvienus rinkimus Bažnycia žmonems visada primindavo apie ju pareiga, kokiais kriterijais reikia vadovautis einant prie balsavimo urnos”, - sake D.Chmieliauskas.
“Politikai visada prieš rinkimus stengiasi lošti Bažnycios korta. Jie tai daro savo iniciatyva, nors Bažnycia niekada neišskirdavo ne vieno politiko”, - pastebejo arkivyskupo atstovas spaudai. Lietuvos kataliku bažnycioje nusistovejusi griežta hierarchine tvarka. Lemiamus sprendimus paprastai priima aukšciausi jos vadovai.
Vyskupu konferencijos pirmininkas yra kardinolas Audrys Juozas Backis - Vilniaus arkivyskupas metropolitas. Treciadieni jis buvo susitikes su Vilniaus meru Arturu Zuoku. Pastarojo vadovaujama Liberalu ir centro sajunga iškele Valdo Adamkaus kandidatura pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose.
Nežinomybe jaukia planus
Anot politologo L.Mažylio, pretendentu rinkimines kampanijas kol kas jaukia nežinomybe del R.Pakso likimo. Politologas mano, jog, eliminavus nušalintaji Prezidenta iš rinkimu, yra tikimybe, kad R.Paksas paragins savo šalininkus balsuoti už viena kandidatu, tai gali tapti stipriu vieno iš kandidatu koziriu. R.Paksas galetu paremti nebent K.Prunskiene. Ji per praejusiu Prezidento rinkimu antraji tura viešai palaike R.Paksa, o ne V.Adamku.
“Su paciu R.Paksu apie paremimo galimybe dar nekalbejau, nors kai kurie libdemai apie tai buvo užsimine, - sako K.Prunskiene. - Antra vertus, R.Paksui jokios kreditines linijos neatidarinejau”. K.Prunskiene pabrežia, kad jai kur kas butu maloniau rinkeju balsus gauti ne iš kokio nors asmens. “Esu pakankamai stipri politike, kad rinkejai manimi patiketu ir be rekomendaciju”, - mano K.Prunskiene.
V.Radžvilas R.Pakso nelaiko pirmalaikiu Prezidento rinkimu lyderiu, net jei teismas leistu nušalintajam Prezidentui juose dalyvauti. Jis isitikines, kad R.Paksas negaletu tapti svarbia korta, rekomenduojant rinkejams balsuoti už viena ar kita kandidata. “Net jei rinkejai drausmingai paklausytu R.Pakso, lemiamos itakos rinkimu baigciai tai nepadarytu”, - mano politologas.
Politologai primena, kad prieš praejusiu Prezidento rinkimu antraji tura politikai pervertino save žaisdami rinkeju balsais. “Balsu perdavimas iš esmes yra galimas, jei kairiuju pažiuru politikas pasiulo balsuoti už tokiu pat pažiuru kandidata, o dešinysis - už dešiniuju, - sako V.Radžvilas. - Taciau iš rinkimu kovos pasitraukus kandidatui, rinkejai kita pretendenta dažniausiai vertina neatsižvelgdami i jo politines nuostatas”.
|
